Radijo laida VERSLO SOSTINĖ | Danielius Stasiulis: verslui reikia pradėti megzti ryšius su mokslininkais

Kas šiandien lemia verslo sėkmę – gebėjimas mažinti kaštus ir efektyvinti procesus, ar drąsa investuoti į tai, kas rezultatą gali duoti tik po daugelio metų? Laidoje „Verslo sostinė“ vedėjas Vytautas Siaurusaitis kalbėjosi su verslininku ir Europos inovacijų tarybos valdybos nariu Danieliumi Stasiuliu apie Lietuvos verslo ateitį, inovacijas, dirbtinį intelektą, mokslą, talentus ir būtinybę keisti mąstyseną.

Europa turi stiprų mokslą, tačiau reikia mokėti jį paversti verslu

Pasak Danieliaus Stasiulio, kalbant apie Europos inovacijų potencialą dažnai pernelyg lengvai įsitvirtina stereotipas, kad Jungtinės Valstijos yra technologijų lyderės, o Europa – atsilikusi. Pašnekovas su tokiu vertinimu nesutinka:

„Didžioji dalis mokslo ateina iš Europos – tik tam mokslui virsti verslu geresnės sąlygos dažnai būna kitur.“

Būtent čia, jo teigimu, atsiranda viena pagrindinių Europos inovacijų sistemos problemų – kaip mokslinius atradimus iš laboratorijų paversti startuoliais, o šiuos užauginti iki rinką keičiančių įmonių.

Stasiulis kalbėjo ir apie vadinamuosius „valleys of death“ – du kritinius etapus, kuriuose inovacijos gali sustoti: kai idėja turi tapti veikiančiu startuoliu ir kai startuolis turi išaugti į rimtą rinkos žaidėją ar net naujos industrijos formuotoją.

Lietuvos verslui jau nebeužtenka vien pragmatiško požiūrio

Vertindamas Lietuvos situaciją, pašnekovas pabrėžė, kad mūsų šalyje egzistuoja pasaulinio lygio mokslo ir technologijų kompetencijų lazerių, biotechnologijų ir genų redagavimo srityse. Tačiau vien stipraus mokslo nepakanka – pasak Stasiulio, Lietuvos verslas taip pat turi keistis ir daugiau investuoti į ilgalaikes inovacijas.

Jo vertinimu, Lietuvos verslas istoriškai turėjo daug dėmesio skirti išlikimui, efektyvumui ir praktiniams sprendimams. Tačiau šiandien situacija keičiasi – sukaupta daugiau kapitalo, patirties ir kompetencijų, todėl atsiranda galimybė mąstyti apie ilgesnį laikotarpį.

„Jeigu ir toliau tiesiog pragmatiškai konkuruosime, aršiai dėrėsimės dėl kuo geresnių verslo sąlygų – taip, augimas numatomas, bet tas verslas turbūt labiau užims vietinę rinką ar kelis kaimynų regionus, bet pasaulinio lygio verslu turbūt netaps.“

Tuo tarpu startuoliai Lietuvoje, atkreipė dėmesį Stasiulis, nuo pat pradžių susiduria su maža vietine rinka, todėl yra priversti galvoti pasaulio mastu. Tradicinis Lietuvos verslas galėtų pasisemti šio požiūrio ir pats pradėti galvoti ne vien apie artimiausią rinką, bet apie produktus bei technologijas, kurios galėtų konkuruoti globaliai. Tai reiškia ir ambicijos pokytį – neapsiriboti tuo, ką galima šiek tiek patobulinti šiandien, bet ieškoti sprendimų, galinčių iš esmės pakeisti produktą, įmonę ar net visą industriją.

Žinutė Lietuvos verslams: „Ne apie paramą reikia galvoti, o apie mąstysenos pakeitimą“

Europos Sąjungos programos ir finansavimo instrumentai egzistuoja, tačiau verslui pirmiausia reikia pačiam turėti ambiciją kurti inovacijas.

„Ne apie paramą reikia galvoti, o apie mąstysenos pakeitimą ir rizikingus bandymus sukurti inovacijas patiems. Visų pirma, reikia galvoti, kaip su esamu kolektyvu arba pritraukant mokslininkus galima sukurti pokytį.“

Lietuvos įmonės turi aktyviau ieškoti kontaktų su mokslininkais, universitetais ir talentais. Stasiulio nuomone, verslas neturėtų laukti, kol mokslas pats pasiūlys sprendimą. Įmonės turi ateiti su savo problemomis, ambicija ir noru kurti kartu. Nebūtina apsiriboti tik savo industrijos specialistais – naujos inovacijos neretai atsiranda skirtingų sričių sankirtoje, todėl svarbu ieškoti pačių gabiausių žmonių, net jei jų kompetencijos iš pirmo žvilgsnio nėra tiesiogiai susijusios su konkrečiu verslu.

Nesėkmė inovacijos taip pat gali būti rezultatas

Lietuvos verslo kultūroje dažnai įsitvirtinęs lūkestis, kad kiekviena investicija turi atsipirkti – tačiau Danieliui Stasiuliui tai proga mokymuisi:

„Tu investuoji į inovaciją, tai yra eksperimentas. Ne visą laiką jis atneša teigiamų rezultatų, bet neigiamas rezultatas taip pat yra informacija, kurios tu neturėjai anksčiau, nes kitaip to nebūtum daręs.“

Jis pateikė rizikos kapitalo principo analogiją: jeigu iš daugybės investicijų pasiseka tik daliai, verslas taip pat gali formuoti eksperimentų portfelį – išbandyti daugiau idėjų ir priimti faktą, kad ne visos jos taps sėkmingos.

Ką konkrečiai Lietuvos verslo vadovas gali pradėti daryti jau šiandien?

Stasiulio atsakymas – pradėti domėtis. Tinklalaidės, knygos, žurnalai, technologijų analizė, dirbtinis intelektas, bendravimas su startuoliais ir mokslininkais gali tapti kasdienio mokymosi dalimi. Pats pašnekovas atskleidė, kad jo mokymuisi skiriamas laikas per metus gerokai išaugo:

„Jeigu aš praleidžiu valandą į dieną, aš esu informuotas. Praleisdamas dvi valandas į dieną, domėdamasis, aš galiu suprasti, kur toje srityje šiuo metu yra pažanga. Šiuo metu turbūt leidžiu keturias valandas į dieną ir tai man leidžia mąstyti, ką galima sukurti toliau.“

Inovacijos reikalauja ilgalaikio požiūrio. Verslui neužtenka galvoti apie kitą mėnesį ar kitus metus. Reikia klausti, kas konkrečioje industrijoje vyks po penkerių, dešimties ar penkiolikos metų.

Šiandien konkurencinį pranašumą vis labiau lemia ne vien turima technologija ar kapitalas, bet gebėjimas greitai mokytis ir prisitaikyti. Lietuvos verslui, turinčiam mažą vidaus rinką, kartu tenka ir dar vienas iššūkis – nuo pat pradžių galvoti globaliai.

Originalus teksto šaltinis ir audio įrašas: https://vilniusfm.lt/verslo-sostine-danielius-stasiulis-verslui-reikia-pradeti-megzti-rysius-su-mokslininkais/